Bioteka

SonnenmachtZimoli copy

Noni – gurkšnelis gyvybės iš gausybės rago

noni www

,,Kapitone, matyt čia jau buvo prancūzų, visur kvepia jų sūriu!" – raportavo Kuku jo šaunūs jūreiviai pirmą kartą išsilaipinę Polinezijos salose.

Šitaip prasidėjo Vakarų šalių žmonių pažintis su ,,sūrio medžiu", arba, kaip vadino vietiniai gyventojai, noni. Tačiau tik kvapu pažintis neapsiribojo. Netrukus europiečiai pastebėjo, kad, plaukdami iš salos į salą kanoja, polineziečiai neėmė su savimi nei vandens, nei maisto, o tik panašius į pūslėtas bulves vaisius. Šių vaisių sultys malšino troškulį ir apetitą, suteikdavo energijos irkluojant, o patepus odą, saugojo nuo saulės nudegimų.

Noni vaisiai polineziečių liaudies medicinoje buvo vartojami norint sumažinti karščiavimą, sustabdyti viduriavimą ir pagreitinti žaizdų gijimą. Atvykę į salą krikščionių misionieriai uždraudė polinezietišką gydytojavimą ir dėl to paskelbė vietinius gydytojus už įstatymo ribų. Tačiau dar keletą šimtmečių polineziečiai valgė pūslėtus, kvepiančius sūriu, vaisius, apie kurių naudą visas Vakarų pasaulis išgirs 1990 m.

Noni (Morinda citrifolia) pasiekė savo šlovę dėl jame rasto prokseronino. Tai proenzimas, iš kurio žmogaus organizmas gamina aktyviąją medžiagą kseroniną. O kas čia tokio nuostabaus, paklausite jūs?

Įrodyta, kad žmogaus kūnas daugiausia sudarytas iš baltyminių medžiagų, kurios lemia visas chemines reakcijas ir atsako už visas svarbias organizmo funkcijas – sukuria antikūnus imuninei sistemai, baltymus hormonų veiklai, maitina ląsteles. Visoms šioms funkcijoms įvykdyti proteinui būtinos tam tikros medžiagos . Kseroninas ir yra medžiaga, kuri skatina normalią baltymų apykaitą. Kaip pasakė kseronino atradėjas gydytojas Ralfas Heineke ,,Be kseronino nėra gyvenimo!"

Organizmas negamina kseronino atsargų, nes proteinai sunaudojami akimirksniu, tuoj jiems pasigaminus. Papildyti organizmą tam tikromis medžiagomis galima tik tiekiant jam pakankamą kiekį prokseronino. Iš visų žmonėms žinomų produktų pats turtingiausias prokseronino šaltinis – noni.

Veikiant noni sultims, žmogaus organizmas tarsi gimsta iš naujo ir pradeda iš tikrųjų gyventi. Ląstelės daro tai, kas ypač aktualu organizmui šiuo momentu. Susikaupė toksinų? Ląstelės juos pašalina. Trūksta vitaminų? Ląstelės pradeda juos aktyviai įsisavinti iš maisto. Susilpnėjęs imunitetas? Imuninės ląstelės jį aktyvina. Hormonų armija pasiklydo ir sutriko menstruacinis ciklas? Pasiruoškite, ir pirmyn!

Be prokseronino noni sudėtyje yra kitų naudingų medžiagų. Vietiniai gydytojai galėjo ir nežinoti tokių protingų pavadinimų, bet dabar aišku, kodėl jie taip vertino šiuos vaisius.

Noni sudėtyje yra daug vitamino C ir riebalų rūgščių, todėl šie vaisiai ir gelbėjo polineziečius nuo bado ir suteikdavo jėgų kelionių metu.

Dėl sudėtyje esančio terpeno, noni sultys gydo žaizdas.

Antibakterinės medžiagos akubinas ir alizarinas sėkmingai veikia tokius mikrobus: salmonėles, stafilokokus, žarnyno lazdelę ir kitus infekcijų sukėlėjus.

Damakantalas – medžiaga, kuri stabdo vėžinių ląstelių formavimąsi organizme.

Skopoletinas plečia kraujagysles mažindamas arterinį kraujospūdį. Jis taip pat malšina skausmą ir blokuoja histamino išsiskyrimą – alergijos sukėlėją. Jeigu organizme trūksta skopoletino, tai nustoja gamintis serotoninas, vadinamasis ,, pasitenkinimo hormonas", ir žmogui prasideda nemiga, migrena ar depresija.

Svarbiausia: per dieną užtenka dviejų valgomųjų šaukštų, kad organizmas gautų visas aprašytas noni gėrybes. Šitaip vartojant vieno litro sulčių pakaktų visam mėnesiui.*

Tačiau noni yra vaisiai, kurių žmogus gali valgyti kiek nori, nebijodamas perdozuoti.

Todėl noni – ne vaistai nuo ligų, o sveikos sultys!

* Gerti noni sultis galima bet kuriuo paros metu, bet, norint pasiekti geresnį efektą, geriau gerti nevalgius, pavyzdžiui, pusę valandos prieš valgį arba praėjus dviems valandoms po valgio.

You are here